Atsiliepimai
Aprašymas
Pirmasis Sąjūdžio metraštininkas pagaliau prabyla. Vienas iš pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Arvydas Juozaitis pirmą kartą pateikia visą tikrą istoriją – be nutylėjimų, be mitų, be reveransų politikai. Tai daugiau nei knyga – tai gyvo liudininko pasakojimas, paremtas asmeniniais archyvais, kruopščiai rašytais dienoraščiais, gyventu laiku.
Knyga „Tikra sąjūdžio istorija“ atveria kelią į gyvą 1988–1990 m. istoriją – nuo pirmųjų susibūrimų iki lemtingų sprendimų. Ji skirta kiekvienam lietuviui, kuriam rūpi Nepriklausomybė.
***
Daugybė lietuvių žino, kas buvo Sąjūdis, kam buvo Sąjūdis ir kodėl buvo Sąjūdis. Žinančius reikėtų sveikinti, jeigu jų žinios neprimena religinių įsitikinimų. Bet gyvenimas nesutampa su Bažnyčia, o gyvenimo istorija su religija. Todėl reikia žinoti faktus, jų nenutildant religine liturgija ir nūdiene politika.
Atmintis yra viena didžiausių žmonijos jėgų ir paslapčių. Ypač svarbu atmintį laiku papasakoti. Atmintis, paremta gyvento laiko užrašais, liudijimais, dienoraščiais gali virsti gyvybės balsu, kurio nenutildysi, nes jis pats nutildo fantazijas.
Sąjūdis, buvęs antrojo lietuvių Atgimimo viršukalne, laikui bėgant tampa vis labiau pažeidžiamas prasimanymų ir mitologijos. Tai natūralu, nes vis mažiau lieka to didingo laiko gyvų veikėjų, visi palaipsniui persikelia į Anapilį. Bet ir Anapilis yra mūsų gyvenimo dalis. Kas pasakys, kad taip nėra, tegul meta į mane akmenį.
Sutinku būti ir akmeniu, svarbu tik, kad amžinybės akmeniu. Amžinybės, kurioje ir buvusi Lietuva, ir esama, ir būsima Lietuva yra viena būtybė. Gyvas akmuo.
Sakau tai, nes ten buvau, ir žinau, kas ten buvo. Ten – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje. Tais, 1988 metais.
Arvydas Juozaitis
Pirmasis Sąjūdžio metraštininkas pagaliau prabyla. Vienas iš pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Arvydas Juozaitis pirmą kartą pateikia visą tikrą istoriją – be nutylėjimų, be mitų, be reveransų politikai. Tai daugiau nei knyga – tai gyvo liudininko pasakojimas, paremtas asmeniniais archyvais, kruopščiai rašytais dienoraščiais, gyventu laiku.
Knyga „Tikra sąjūdžio istorija“ atveria kelią į gyvą 1988–1990 m. istoriją – nuo pirmųjų susibūrimų iki lemtingų sprendimų. Ji skirta kiekvienam lietuviui, kuriam rūpi Nepriklausomybė.
***
Daugybė lietuvių žino, kas buvo Sąjūdis, kam buvo Sąjūdis ir kodėl buvo Sąjūdis. Žinančius reikėtų sveikinti, jeigu jų žinios neprimena religinių įsitikinimų. Bet gyvenimas nesutampa su Bažnyčia, o gyvenimo istorija su religija. Todėl reikia žinoti faktus, jų nenutildant religine liturgija ir nūdiene politika.
Atmintis yra viena didžiausių žmonijos jėgų ir paslapčių. Ypač svarbu atmintį laiku papasakoti. Atmintis, paremta gyvento laiko užrašais, liudijimais, dienoraščiais gali virsti gyvybės balsu, kurio nenutildysi, nes jis pats nutildo fantazijas.
Sąjūdis, buvęs antrojo lietuvių Atgimimo viršukalne, laikui bėgant tampa vis labiau pažeidžiamas prasimanymų ir mitologijos. Tai natūralu, nes vis mažiau lieka to didingo laiko gyvų veikėjų, visi palaipsniui persikelia į Anapilį. Bet ir Anapilis yra mūsų gyvenimo dalis. Kas pasakys, kad taip nėra, tegul meta į mane akmenį.
Sutinku būti ir akmeniu, svarbu tik, kad amžinybės akmeniu. Amžinybės, kurioje ir buvusi Lietuva, ir esama, ir būsima Lietuva yra viena būtybė. Gyvas akmuo.
Sakau tai, nes ten buvau, ir žinau, kas ten buvo. Ten – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje. Tais, 1988 metais.
Arvydas Juozaitis
Atsiliepimai
-
-
MS
-
2026-03-05
-
-
V.J.Kornelijus
-
2026-03-02
-
-
Vytautas
-
2026-02-26
-
-
Monika
-
2026-02-02
-
-
Rokas
-
2026-01-24
-
-
Uljana J.
-
2026-01-23
-
-
Aušra L.
-
2026-01-21
-
-
Darius
-
2026-01-13
-
-
Aldona
-
2026-01-10
-
-
Viktoras Glebas
-
2026-01-06
-
-
Kitas skaitytojas
-
2025-12-28
-
-
Skaitytojas
-
2025-12-25
Rodyti daugiauGera knyga
Geriau skambėtų, kaip "tikra ar nelabai, Juozaičio istorija"
Obuolys + Juozaitis - viskas tuo pasakyta :))
Subjektyvus požiūris, o pavadinimas klaidinantis.
puiki, objektyvi knyga
Kas tiesa, tas ne melas
Subjektyvūs pamąstymai po pretenzingu pavadinimu. Ypač stebina turint omenyje, kad autorius lyg ir turi filosofo išsilavinimą, tai turėtų susilaikyti nuo subjektyvių ir ribotų atsiminimų vadinimo ''tikra istorija''. Nevykęs bandymas perrašyti istoriją a la Juozaitis.
Patiko. Lauksim antros knygos.
Pagaliau istorinė tiesa atstatyta, o tai tiek metų Sąjūdžio istorija buvo klastojama Visatos Valdovo tarnų.
Istorinis revizionizmas. Vertas dėmesio kaip asmeninės laikotarpio refleksijos. Vyrauja subjektyvus požiūris, kartais stipriai pasireiškianti akademinio neutralumo stoka ir šališkumas. Įvykių liudininko vaidmuo tokiame kontekste trukdo objektyviam istoriko vertinimui, galinčiam pažvelgti į praėjusį laikotarpį iš laiko ir erdvės perspektyvos.
Super knyga, apie visą sąjūdžio tiesą!
Vien melai